Vieta, kurioje niekada nebuvau

  • 2013 10 24

Mes stovime eilėje prie duonos. Iš nusitrynusios žalsvos basutės išlindęs nubalnotas didysis pirštas beveik siekia dulkėtas grindis. Ji stovi šalia mažomis rankutėmis apsivijusi mano juosmenį. Išsitaršę plaukai krenta stambiomis sruogomis ant keistomis pynėmis sunerto jos gelsvo megztuko. Rankovės išdubę, skvernai įmantriai nutįsę. Pienas saugiai slepiasi medžiaginiame maišelį ant kurio šono išspaustas vos įžiūrimas šunėko atvaizdas. Niekada nevaikštau viena į parduotuves. Visur kartu pasiimu ir ją. Kartais jos imti visai nereikia. Ji tipena su manimi neprašoma. Jau spėjo mane prisijaukinti. Sukibome mudvi panašiai kaip tas atvaizdas su maišeliu.
- Baltos?
- Ko? – suurzgiu.
- Duonos. Baltos?
- Juodos, imk juodos, – norėtų ji man kuždėti į ausį, bet jos dar nepasiekia. Jos plonai sruvenantį balselį vos išgirstu.
- Juodos, – nusileidžiu.
Jos šaltos rankutės suspaudžia mane. Taip, mes viena kitą gerai pažįstame.